Kodėl noriu viską kontroliuoti ir kaip po truputį paleisti?

Viena moteris man rašė, kad daug daro dėl pokyčio, ieško atsakymų praktikose ir kortose, bet gavusi atsakymą išsigąsta. Skaitant jos žinutę norėjosi pasakyti: gal Jums dabar reikia ne dar vieno atsakymo, o trupučio atramos išbūti su tuo, kurį jau išgirdote?

Kodėl norisi viską kontroliuoti? Dažnai todėl, kad nežinia atrodo nesaugi. Jei dar kartą patikrinsite žinutę, numatysite kito reakciją, viską padarysite pati – gal niekas nenutiks netikėtai. Suprantu šį norą. Tik jis labai vargina, nes neįmanoma nugyventi už kitą žmogų ar iš anksto suvaldyti visų rytojaus įvykių.

Paleisti po truputį reiškia pamatyti: ką šiandien iš tiesų galiu padaryti? O ką bandau laikyti savo rankose vien todėl, kad bijau, kas bus, jei paleisiu? Jei dabar atrodo, kad problemos susidėjo viena ant kitos, skaitykite ir ką daryti, kai atrodo, kad viskas nesiseka. Praktikos ir kortos gali padėti susivokti.Pastebėkite, ar po jų darote bent mažą veiksmą, ar vis grįžtate klausti iš naujo.

Jei vis ieškote dar vieno patvirtinimo prieš pasirinkdama, Jums gali praversti ir pratimas iš teksto apie nepasitikėjimą savo sprendimais.

Kas yra rūpestis, o kas jau kontrolė?

Rūpestis: sutariu, primenu vieną kartą, pasirūpinu savo dalimi. Kontrolė: vis tikrinu, perdarau už kitą, bandau numatyti jo jausmus ir sprendimus. Jei perimate kito užduotį, paklauskite: „Ar jis tikrai negali jos atlikti, ar man sunku pakelti, kad padarys savaip?“ Atsakymas gali būti nepatogus, bet labai išlaisvinantis.

Kontrolė kartais persikelia ir į savo darbus: tiek planuojame, tikriname ir laukiame „teisingo“ momento, kad nepradedame. Jei atpažįstate šitą perfekcionistinę pusę, tęskite su tekstu kodėl viską atidėlioju ir kaip pagaliau pradėti.

Žinoma, yra situacijų, kuriose kontrolė yra pareiga: vaikų saugumas, sveikatos priežiūra, sutartiniai terminai. Paleidimas ten gali reikšti aiškesnį planą ir pagalbos prašymą, o ne atsitraukimą nuo atsakomybės.

Kai gyvenimo vairą laikome taip stipriai, kad pačios pavargstame

Viename laiške rašiau apie priešingą būseną – kai atrodo, kad gyvenimo vairą jau perėmė kažkas kitas ir mes tik vejamės iš paskos. Bet kontrolė gali nuvesti ir į kitą kraštutinumą: vairą laikome taip stipriai, kad nebeleidžiame niekam kitam net prisiliesti.

Tada viską reikia patikrinti, numatyti, priminti, pataisyti. Net kai kitas žmogus padeda, viduje vis tiek dirbame kartu su juo. 😄

Man labai patinka pasitikrinti kūną: ar nesulaikiau kvėpavimo? Ar pečiai nepakilę? Ar iš tiesų šiuo metu kažkas pavojingo vyksta, ar mano vidus tiesiog bando garantuoti rezultatą?

Ir tada klausimas: ką iš tikrųjų turiu vairuoti aš, o kur galiu leisti gyvenimui ir kitiems žmonėms atlikti savo dalį?

Pratimas: du apskritimai

Ant lapo nupieškite du apskritimus. Pirmame užrašykite „Mano veiksmai“: ką galiu pasakyti, patikrinti, suplanuoti, dėl ko galiu paprašyti pagalbos. Antrame – „Ne mano rankose“: kito žmogaus reakcija, jo pasirinkimas, jau įvykęs pokalbis, visi būsimi scenarijai. Dabar pasirinkite vieną veiksmą iš pirmo apskritimo ir atlikite jį. Kai mintys vėl eina prie antro, pakartokite: „Tai svarbu, bet šiandien to negaliu išspręsti savo kontrole.“

Jei viską perimate todėl, kad sunku atsisakyti prašymų, pradėkite nuo kaltės jausmo pasakius „ne“. Ten rasite konkrečių sakinių, kurie padeda aiškiai pasakyti, kiek iš tiesų galite prisiimti.

Mažas paleidimo bandymas santykyje

Sutarkite su artimuoju, kurią užduotį jis perims ir kada. Pasakykite, koks rezultatas būtinas, tačiau nevadovaukite kiekvienam žingsniui. Jei norisi taisyti, prieš įsikišdama palaukite penkias minutes. Stebėkite ne tik rezultatą, bet ir savo kūną: ar pečiai įsitempė, ar sulaikėte kvėpavimą? Jausmas gali būti nemalonus, nors nieko blogo nevyksta.

Jeigu žmogus neįvykdo susitarimo, paleidimas nereiškia apsimesti, kad nieko neatsitiko. Grįžkite prie fakto: „Buvome sutarę, kad tai bus padaryta iki penktadienio. Kaip sprendžiame dabar?“ Taip išlaikote ribą neperimdama viso darbo. Kartais iš pažiūros „mano kontrolės problema“ iš tiesų yra nepatikimas susitarimas, kurį reikia keisti kartu.

Jei mintys vis grįžta prie vieno žmogaus ir jaučiate, kad ryšys tebelaiko, galite pabūti su mano Paleidimo meditacija. Tai 23 minutės sau ir tam, ko dar nepavyko paleisti. O jei labiausiai pavargote nuo kasdienio „viską turiu suspėti“, pradėkite nuo meditacijos „Upė“. Pasirinkite tai, kas atliepia Jūsų šiandieną.

Šiandien paleiskite vieną mažą dalyką: leiskite kitam žmogui padaryti savo būdu arba užbaikite dieną neišsprendusi klausimo, kurio atsakymo dar nėra.

Jei nuolatinis tikrinimas ar baimė, kad kažkas nutiks, atima miegą ir trukdo kasdienybei, ieškokite ir profesionalios pagalbos. Jums nereikia vienai įveikti ilgai trunkančios įtampos.

Kai norisi bent trumpam paleisti vairą

Jei sunku sustoti net tada, kai viskas jau padaryta, kviečiu į savo laiškus. Rašau apie kontrolę, ribas ir rūpestį savimi, dalinuosi meditacijomis bei mažomis praktikomis. Norisi priminti, kad Jums galima pailsėti ir tada, kai dar ne viskas aišku. 🤍