Moteris viena prie lango – vienišumo jausmas, vienatvė ir artimo ryšio poreikis

Kodėl jaučiuosi vieniša, nors nesu viena? Kaip išbūti vienatvę ir kurti artimesnį ryšį

Galite turėti partnerį. Vaikų. Draugių. Žmonių, kurie parašo.

Ir vis tiek vakare jausti: „aš kažkaip viena.“

Man atrodo, šitą vienatvę kartais net sunkiau pripažinti. Nes iš šalies lyg ir neturėtumėte jaustis vieniša.

Bet vienatvė ne visada reiškia, kad aplink nėra žmonių. Kartais ji reiškia, kad trūksta ryšio, kuriame galite būti tikrai pamatyta.

Kodėl jaučiuosi vieniša, nors nesu viena?

Vienišumo jausmas susijęs ne tik su žmonių skaičiumi aplink. Galite būti tarp daugybės žmonių ir nejausti artumo. Galite gyventi su kitu žmogumi ir jaustis neišgirsta. Galite daug bendrauti, bet beveik niekada nepasakyti, kaip iš tikrųjų jaučiatės.

Kartais mes turime kontaktą, bet trūksta ryšio.

Vienatvė ir buvimas vienai – ne tas pats

Būti vienai yra aplinkybė. Jaustis vienišai – vidinė patirtis.

Vienai praleistas vakaras gali būti labai jaukus. O vakarienė su dešimčia žmonių – labai vieniša.

Todėl sprendimas ne visada yra „reikia daugiau bendrauti“. Kartais reikia kitokio bendravimo.

Ko iš tikrųjų gali trūkti?

1. Žmogaus, kuriam nereikia vaidinti, kad viskas gerai

Jeigu dažniausiai esate ta stipri, kuri išklauso kitus, aplinkiniai gali net nežinoti, kad Jums pačiai sunku.

2. Būti išgirstai, o ne iškart „sutvarkytai“

Kartais nenorime patarimo. Norime, kad kažkas pabūtų šalia ir pasakytų: „girdžiu“.

3. Bendrų interesų

Gal turite žmonių, kuriuos mylite, bet nėra su kuo kalbėti apie tai, kas dabar labai gyva Jums.

4. Artumo santykyje

Būti poroje savaime negarantuoja emocinio artumo. Kartais santykyje kalbame apie buitį, vaikus, planus – ir beveik nebekalbame apie save.

5. Ryšio su savimi

Šita dalis nėra apie tai, kad „Jums nieko nereikia iš kitų“. Žmogui reikia žmonių. Bet jeigu ilgai gyvenote tik per kitų poreikius, gali būti sunku net suprasti, ko norėtumėte iš ryšio Jūs.

Tam gali padėti tekstas kaip suprasti, ko iš tikrųjų noriu.

Kodėl sunku pasakyti „man vieniša“?

Nes tai pažeidžiama.

Gal bijote pasirodyti reikli. Gal nenorite apkrauti. Gal galvojate: „kitiems dar sunkiau“. Gal bijote, kad pasakysite, o žmogus vis tiek nesupras.

Ir tada nutinka keistas dalykas: norime būti arčiau, bet slepiame būtent tai, kas galėtų leisti kitam prie mūsų priartėti.

Jeigu sunku prašyti dėmesio, laiko ar pagalbos, skaitykite ir kodėl sunku prašyti pagalbos.

Ką daryti, kai jaučiuosi vieniša?

1. Pavadinkite, kokio ryšio trūksta

Ne tiesiog „man vieniša“. Ar trūksta žmogaus pasikalbėti? Fizinių apkabinimų? Bendruomenės? Romantinio artumo? Draugystės? Žmonių su panašiais interesais?

Kuo tiksliau įvardijate, tuo daugiau atsiranda realių veiksmų.

2. Parašykite vienam žmogui konkrečiai

Ne laukite, kol kas nors „pajus“.

„Ar turi šią savaitę valandą kavos?“
„Man šiandien liūdna. Ar gali dešimt minučių paklausyti be patarimų?“

Tai daug pažeidžiamiau negu nusiųsti memą. Bet kartais būtent čia prasideda artumas.

3. Eikite ten, kur kartojasi tie patys žmonės

Artumas retai gimsta iš vieno atsitiktinio susitikimo. Kursas, sportas, savanorystė, klubas, bendruomenė ar reguliarus užsiėmimas suteikia progą matyti tuos pačius žmones vėl ir vėl.

4. Parodykite 10 % daugiau savęs

Nereikia pirmą susitikimą išpasakoti viso gyvenimo. 😄 Bet jeigu visada sakote „viskas gerai“, pabandykite vieną kartą pasakyti: „šiaip pastaruoju metu jaučiuosi gana vieniša.“

5. Patikrinkite, ar santykiuose turite ribas

Kartais aplink daug žmonių, bet santykiai pastatyti ant to, kad Jūs duodate, klausote, gelbėjate ir prisitaikote.

Tokiuose santykiuose galima būti labai reikalingai ir kartu labai vienišai. Čia verta paskaityti apie ribas be kaltės.

6. Neverskite socialinių tinklų artumo pakaitalu

Socialiniai tinklai gali duoti bendruomenės jausmą ir tikrų ryšių. Bet valanda stebėti kitų žmonių gyvenimus nebūtinai patenkina poreikį pačiai būti išgirstai.

Jeigu po jų dar ir pradedate save matuoti kitų gyvenimais, turime tekstą kodėl lyginu save su kitais.

7. Leiskite sau ieškoti naujų žmonių

Kartais seni santykiai tiesiog nebegali patenkinti visų dabartinių poreikių. Tai nereiškia, kad turite juos išmesti. Gal Jūsų gyvenime tiesiog atsirado vietos dar vienam ryšiui.

Praktika: kokio ryšio aš ilgiuosi?

Užbaikite:

Aš jaučiuosi vieniša tada, kai…
Labiausiai ilgiuosi žmogaus, su kuriuo galėčiau…
Man sunkiausia parodyti kitiems, kad…
Vienas žmogus, kuriam galėčiau parodyti 10 % daugiau savęs, yra…
Vienas mano veiksmas šią savaitę…

Ne „susirasti geriausią draugę“. Vienas veiksmas: parašyti, pakviesti, nueiti, pasakyti.

O jeigu neturiu kam parašyti?

Tada pirmas žingsnis gali būti ne artumas, o reguliarus buvimas tarp žmonių.

Ieškokite vietos, kur žmonės renkasi ne vieną kartą: gyvas užsiėmimas, biblioteka, sporto grupė, savanorystė, mokymai, tėvų grupė, kūrybinė veikla ar kita Jums prasminga bendruomenė.

Ryšio kūrimas suaugus dažnai reikalauja sąmoningumo. Ne todėl, kad su Jumis kažkas negerai. Tiesiog nebeturime klasės, kurioje penkias dienas per savaitę automatiškai sėdime su tais pačiais trisdešimt žmonių. 😄

O jeigu vieniša jaučiuosi savo santykiuose?

Pasakykite ne tik „tu man neskiri dėmesio“, bet ir ko konkrečiai ilgitės.

„Norėčiau vieno vakaro per savaitę be telefonų.“

„Noriu, kad kartais paklaustum, kaip aš, ir tiesiog paklausytum.“

„Pasiilgau fizinio artumo.“

Jeigu santykiuose nuolat kartojasi tas pats skausmingas scenarijus, galite tyrinėti ir pasikartojančius santykių modelius. „Karminį“ čia naudoju kaip dvasinę/simbolinę kalbą, ne kaip priežastį pasilikti santykyje, kuris Jums kenkia.

Kada vienatvė jau yra signalas ieškoti daugiau pagalbos?

Jeigu vienišumas tęsiasi ilgai, stipriai veikia nuotaiką, miegą, apetitą, kasdienę veiklą, arba jaučiate, kad vis labiau atsitraukiate nuo žmonių, verta pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu ar šeimos gydytoju.

O jeigu kartu kyla minčių apie savęs žalojimą ar nenorą gyventi, svarbu ieškoti skubios profesionalios pagalbos ir nelikti su tuo vienai.

Ar meditacija gali padėti nuo vienatvės?

Meditacija gali padėti išbūti su savo jausmu, nurimti ar geriau suprasti poreikį. Bet nenoriu jos parduoti kaip žmogaus pakaitalo.

Jeigu Jums reikia ryšio, Jums gali reikėti žmogaus.

Mano praktikos, astrologija ar bendruomenė gali būti viena iš atramų, bet jos neturėtų tapti priežastimi neieškoti realaus artumo savo gyvenime.

O bendruomenė internete – ar tai tikras ryšys?

Gali būti. Aš pati matau, kiek tikro atpažinimo gali atsirasti tarp moterų, kurios gal niekada nėra susitikusios gyvai.

Man labai patinka momentas, kai moteris perskaito kitos žinutę ir supranta: „o, tai ne aš viena taip jaučiuosi.“

Bet norėčiau, kad tas jausmas būtų ne galutinė stotelė, o priminimas, kad galite kurti ryšį ir už ekrano ribų.

Dažniausiai kylantys klausimai

Kodėl jaučiuosi vieniša, nors turiu šeimą?

Nes žmonių buvimas šalia ir emocinis artumas nėra tas pats. Gali trūkti išklausymo, bendrų interesų, atvirumo, fizinio artumo ar jausmo, kad galite būti savimi.

Kaip nustoti jaustis vienišai?

Vieno universalaus būdo nėra. Pradėkite nuo konkretaus poreikio įvardijimo ir vieno mažo ryšio veiksmo: parašyti žmogui, pakviesti susitikti, prisijungti prie reguliarios veiklos ar atviriau pasakyti, kaip jaučiatės.

Ar normalu jaustis vienišai santykiuose?

Taip, taip gali nutikti. Vienišumas santykiuose gali rodyti emocinio ar kitokio artumo trūkumą. Svarbu konkrečiai kalbėti apie savo poreikius ir stebėti, ar abu žmonės nori kurti ryšį.

Kuo vienatvė skiriasi nuo buvimo vienai?

Buvimas vienai yra situacija, o vienišumas – subjektyvus ryšio trūkumo jausmas. Galima mėgautis buvimu vienai ir galima jaustis vienišai minioje.

Ką daryti, jei neturiu draugų?

Ieškokite reguliarių veiklų, kuriose kartojasi tie patys žmonės, ir pradėkite nuo mažų kontaktų. Draugystei dažnai reikia pakartotinių susitikimų, iniciatyvos ir laiko.

Jeigu šiandien pasiimtumėte vieną mintį…

Jūsų vienišumas nėra įrodymas, kad esate nemylima.

Jis gali būti signalas, kad dabartiniame gyvenime trūksta tam tikro ryšio.

Ir užuot klaususi „kas su manimi negerai?“, pabandykite:

„Kokio ryšio aš ilgiuosi – ir kokį vieną mažą žingsnį galiu žengti jo link?“

Jeigu Jums svarbus jausmas „ne aš viena taip jaučiuosi“, kviečiu į mano laiškus ir bendruomenę. Bet šiandien dar labiau norėčiau, kad parašytumėte vienam tikram žmogui. 🤍

Panašūs įrašai