Kaip nustoti atidėlioti? Kodėl viską atidėlioju

Jūs žinote, ką reikia padaryti. Net planą galvoje turite. Bet prieš pradėdama dar sutvarkote virtuvę, patikrinate žinutes, atsidarote vieną video. Ir vakare: „nu kodėl aš ir vėl nepradėjau?“

Jeigu atpažįstate save, nuimkime vieną etiketę: atidėliojimas nebūtinai reiškia tinginystę.

Kas yra prokrastinacija?

Prokrastinacija – svarbios užduoties atidėliojimas, nors suprantame, kad dėl to vėliau bus sunkiau. Dažnai problema ne informacijos trūkumas. Jūs jau žinote, ką daryti. Sunkumas – pradėti, kai užduotis kelia nemalonų jausmą.

Kodėl viską atidėlioju?

Laukiate, kol nebijosite

Svarbus projektas ar pokalbis gali būti svarbus būtent todėl, kad baisu. Atidėliojimas trumpam leidžia nejausti rizikos.

Norite padaryti labai gerai

Perfekcionizmas dažnai skamba: jeigu negaliu padaryti puikiai, geriau dar nepradėsiu.

Užduotis per didelė

„Sukurti verslą“ nėra vienas veiksmas. Smegenims lengviau pradėti nuo konkretaus žingsnio.

Esate pavargusi

Kartais nereikia naujos produktyvumo sistemos. Reikia miego, maisto, pagalbos arba mažiau užduočių.

Užduotis iš tikrųjų ne Jūsų

Gal greitai padarote tai, kas svarbu, ir mėnesiais tempiate tai, ką „turėtumėte“ norėti. Jei sunku suprasti, ko norite, skaitykite kaip išgirsti savo norus.

Kodėl vienus dalykus padarome beveik savaime, o kitus atidėliojame mėnesiais?

Prieš keletą metų laiške moterims rašiau apie labai paprastą dalyką. Kai labai norite atsigerti ir prieš Jus stovi stiklinė vandens – ar ilgai save motyvuojate? 😄 O kai labai norite į tualetą ir pagaliau ateina Jūsų eilė – ar reikia produktyvumo knygos, kad žengtumėte pro duris?

Ne. Tiesiog einate. Be derybų su savimi.

Man šitas palyginimas iki šiol patinka todėl, kad jis parodo vieną dalyką: kai viduje kažkas tampa pakankamai aišku ir svarbu, veiksmas kartais iš tiesų pradeda vykti beveik savaime.

Ir tada man kyla daug įdomesnis klausimas nei „kaip save priversti?“: kodėl vienam veiksmui manyje jau yra stiprus vidinis TAIP, o kitam turiu save tempti už rankos?

Aš mėgstu įsivaizduoti mažą vidinį AŠ, kuris rankose suka siūlų kamuolį. Ten susiraizgiusios mūsų mintys, įsitikinimai, baimės, svetimi „reikia“, seni pažadai sau. Kartais įpiname naują siūlą. Kartais pagaliau ištraukiame seną. Ir būtent iš to kamuolio labai dažnai gimsta mūsų sprendimai.

Todėl atidėliojimo ne visada užtenka spręsti nauju darbų sąrašu. Kartais verta eiti giliau: ką aš apie šitą veiksmą galvoju? kuo tikiu? ko bijau? ar tikslas išvis mano? kokį vidinį stimulą kuriu kiekvieną dieną savo mintimis?

Čia man ir prasideda sąmoningumas. Ne nuo bandymo „negalvoti“. O nuo gebėjimo pamatyti, kokia minčių karuselė dabar sukasi, ir po truputį nustoti jai automatiškai paklusti.

Jeigu jaučiate, kad būtent čia Jums reikia ne dar vieno produktyvumo triuko, o gilesnio darbo su savo mintimis ir vidiniu pasauliu, tam esu sukūrusi mokymus „Sąmoningumas ir meditacija paprastai“. Juose sudėjau tai, ką pati esu suvokusi apie sąmoningumą ir meditaciją – paprastai, kad tai būtų galima ne tik suprasti, bet ir parsinešti į kasdienį gyvenimą.

Nes tikslas nėra visą gyvenimą save stumti. Man daug įdomiau išmokti kurti tokį vidinį aiškumą, iš kurio veiksmas po truputį ima rastis natūraliau.

Atidėliojimas ir perfekcionizmas

Aš pati labai tikiu energija, ritualais, tinkamu laiku. Bet yra viena vieta, kur sau vis primenu: ne visada reikia laukti energijos veikti. Kartais energija ateina todėl, kad pradėjome judėti.

Galite laukti dienos, kai jausitės pasiruošusi parašyti, paskelbti, pasiūlyti, pradėti. O galite padaryti pirmą mažą veiksmą šiandien ir leisti pasitikėjimui Jus pasivyti.

Man pažįstamas spąstas – laukti geresnės savo versijos, kuri atsibus disciplinuota, įkvėpta ir viską padarys be baimės.

Bet gyvenimas dažniausiai pajuda, kai leidžiame sau pradėti nepasiruošus. Jei viduje skamba „dar nepakankamai gerai“, skaitykite kodėl jaučiuosi nepakankama.

Kaip nustoti atidėlioti? 7 dalykai

1. Sumažinkite užduotį iki juokingai mažos

Ne „sportuoti“, o apsiauti sportbačius. Ne „rašyti straipsnį“, o parašyti pirmą pastraipą.

2. Susitarkite dėl 10 minučių

Darau tik 10 minučių ir tada galiu sustoti. Pradžia dažnai sunkesnė už tęsinį.

3. Nustokite laukti motyvacijos

Motyvacija kartais ateina po veiksmo.

4. Paklauskite, kokio jausmo vengiate

Nuobodulio? Baimės suklysti? Gėdos? Nežinomybės?

5. Padarykite blogą pirmą versiją

Aš rimtai. 😄 Pirmas juodraštis gali būti negražus. Jo darbas – egzistuoti.

6. Pašalinkite vieną trukdį

Telefonas kitame kambaryje. Vienas langas kompiuteryje. 20 minučių be pranešimų.

7. Užbaikite dieną kitu žingsniu

Vietoje „vėl nieko nepadariau“: „rytoj pirmas veiksmas bus…“

Ką daryti per pirmas 5 minutes, kai vėl norisi atidėti?

1 minutė: užrašykite vieną veiksmą. Ne visą projektą.

2 minutė: pašalinkite vieną trukdį – padėkite telefoną, uždarykite nereikalingą langą.

3 minutė: atsidarykite tai, su kuo dirbsite. Dokumentą, laišką, sporto kilimėlį.

4 minutė: padarykite pirmą negražią dalį. Parašykite vieną sakinį. Įveskite pirmą skaičių. Apsiaukite batus.

5 minutė: nuspręskite tik viena – tęsiu dar penkias ar šiandien sustoju?

Penkių minučių tikslas nėra „tapti produktyvia“. Tikslas – nutraukti laukimą ir sukurti pradžią.

Ar aš atidėlioju, nes bijau, ar todėl, kad iš tikrųjų nenoriu?

Man labai padeda klausimas: jeigu žinočiau, kad tikrai pavyks, ar vis tiek norėčiau tai daryti?

Jeigu atsakymas „taip“ – galbūt Jus stabdo baimė, neaiškumas ar perfekcionizmas. O jeigu pradėti Jums lengva, bet po pirmo užsidegimo nuolat metate, tai jau kita problema – skaitykite kodėl viską pradedu ir nepabaigiu. Jeigu atsakymas „ne“ – verta patikrinti, ar bandote save priversti eiti keliu, kurio iš tikrųjų nebenorite.

Ne kiekvieną atidėliojamą dalyką reikia „nugalėti“. Kai kuriuos reikia sumažinti. Kai kuriuos – deleguoti. O kai kuriuos – pagaliau išbraukti.

Praktika: ko aš iš tikrųjų vengiu?

Aš atidėlioju…
Jeigu pradėsiu, bijau, kad…
Jeigu nereikėtų padaryti tobulai, pirmas žingsnis būtų…
Šiandien tam skirsiu 10 minučių.

Kada atidėliojimas nėra tiesiog įprotis?

Jeigu sunku pradėti ar užbaigti užduotis nuolat ir tai stipriai trukdo gyvenimui, verta žiūrėti plačiau. Atidėliojimą gali stiprinti stresas, perdegimas, nerimas, dėmesio reguliavimo sunkumai ar kitos priežastys.

Kai norisi mažo ritualo pradžiai

Ritualas nepadaro užduoties už mus. Jis pažymi: dabar pereinu iš galvojimo į veiksmą.

Ryto pradžiai tinka mano 7 minučių „Raktas į galimybes“, o naujo etapo ženklui – smilkalai „Nauja pradžia“.

Dažniausiai kylantys klausimai

Kodėl atidėlioju net svarbius dalykus?

Nes svarbi užduotis gali kelti daugiau baimės, spaudimo ar neapibrėžtumo.

Kaip nustoti atidėlioti?

Sumažinkite užduotį iki konkretaus pirmo veiksmo ir pradėkite tik 10 minučių.

Ar prokrastinacija yra tinginystė?

Nebūtinai. Galima būti darbščiai ir atidėlioti užduotis, kurios kelia baimę ar perfekcionistinį spaudimą.

Kaip susiję perfekcionizmas ir atidėliojimas?

Kai sau leidžiame tik labai gerą rezultatą, pradžia tampa rizikinga. Padeda leidimas sukurti netobulą pirmą versiją.

Ką daryti, jei vis tiek nepradedu?

Patikrinkite, ar užduotis pakankamai maža, ar turite resursų ir kokio jausmo vengiate. Jei sunkumai nuolatiniai, verta ieškoti individualios profesionalios pagalbos.

Jeigu šiandien norite ne tik perskaityti, bet ir pajudėti

Uždarykite šį straipsnį ir prieš atsidarydama kitą padarykite vieną 10 minučių veiksmą tam dalykui, kurį vis nukeliate. Ne viską. Tik pradžią.

O jeigu Jums artimas toks mano būdas – mažiau savęs spausti, daugiau suprasti, kas vyksta viduje, ir tada vis tiek žengti realų žingsnį – kviečiu į mano laiškus. Ten dalinuosi astrologija, savistaba, ritualais ir mažais įrankiais, kuriuos galima ne tik perskaityti, bet ir parsinešti į gyvenimą. 🤍