Kodėl sunku priimti komplimentus ir dovanas, nors viduje jų ilgiuosi?

Gal labai ilgitės, kad kas nors Jumis pasirūpintų. Pastebėtų, kiek darote. Pasakytų ką nors gražaus. O kai tai įvyksta, pati sumenkinate: „Nieko ypatingo.“ „Kam išlaidavote?“ „Aš pati galiu.“ Ir vėliau vėl lieka tas pats ilgesys. Norite rūpesčio, bet jį priimant pasidaro nejauku. Mieloji, čia verta save suprasti, o ne dar kartą apkaltinti.

Priimti komplimentus ar dovanas gali būti sunku, kai jie nesutampa su tuo, kaip matote save, jaučiate pareigą atsilyginti arba esate įpratusi būti ta, kuri duoda. Nereikia savęs versti iš karto džiaugtis. Galite pradėti nuo trumpo „ačiū“ ir pastebėti, kas viduje sukyla.

Man čia labai svarbi moteris, kuri įprato būti stipri, naudinga, pasirūpinanti. Gal priimdama pagalbą ji pasijunta lyg kažko neatlikusi. Gal gražus žodis pasiekia, bet jos pačios vidinis balsas iškart pasako: „Jie tiesiog mandagūs.“ Noriu, kad šiame tekste rastumėte vietos savo jausmui ir galėtumėte pabandyti priimti rūpestį savo tempu. Jums lieka teisė atsisakyti, jei kartu ateina spaudimas.

Ką iš tiesų atmetu, kai sumenkinu komplimentą?

Gal komplimentas paliečia vietą, kuria pati netikite. Sakoma „Jums puikiai pavyko“, o galvoje dar sukasi visos klaidos. Tuomet gražų žodį tarsi reikia pataisyti, kad žmogus nesusidarytų „per geros“ nuomonės.

Tačiau priimti jo žodžius galima ir dar neturint tokio pat požiūrio į save. Atsakykite: „Ačiū, man gera tai girdėti.“ Jei gera dar nėra, pakanka „ačiū“. Neprivalote tuo pačiu metu išvardyti savo trūkumų.

Jei ši vieta atpažįstama, paskaitykite kodėl jaučiuosi nepakankama, nors tiek daug darau. Komplimentas kartais parodo, kaip griežtai pati save vertinate. Jei tas vidinis balsas nuolat ieško, ką padarėte ne taip, tęskite su tekstu kaip sumažinti savikritiką.

Kodėl gavusi dovaną iškart jaučiuosi skolinga?

Gal Jūsų patirtyje dovanos turėjo sąlygų: po jų reikėjo būti patogiai, dėkingai, pritarti. O gal tiesiog nejauku, kai kažkas skiria Jums pinigų, laiko ar dėmesio.

Pasitikrinkite: ar žmogus iš tiesų kažko reikalauja, ar pareigą atsilyginti jau sukūrėte pati? Šie du dalykai skiriasi. Jei dovana duodama laisvai, padėka gali būti visas Jūsų atsakymas. Atsilyginti galite tada, kai norėsite, savo būdu ir pagal savo galimybes.

Jei girdite „po visko, ką dėl Tavęs padariau“, riba svarbi. Galite atsakyti: „Esu dėkinga už dovaną, tačiau su šiuo prašymu nesutinku.“ Apie kaltę nubrėžus ribą rasite tekste kodėl jaučiu kaltę pasakiusi „ne“.

Trys atsakymai, kurių pakanka

• Gavus komplimentą: „Ačiū, kad pastebėjote.“
• Gavus dovaną: „Ačiū, labai šilta, kad apie mane pagalvojote.“
• Priimant pagalbą: „Taip, man tai padėtų. Ačiū.“

Po atsakymo padarykite trumpą pauzę. Gal jau norisi pridėti „bet“, paaiškinti, kodėl nesate tokia gera, ar pažadėti ką nors mainais. Pabandykite palikti padėką nepataisytą. Šį kartą leiskite kitam žmogui turėti gerą nuomonę apie Jus. Gal iš pradžių bus nejauku. Tai galima pastebėti nepaverčiant nejaukumo dar viena savo klaida.

O jei duoti lengva, priimti beveik neįmanoma?

Duodama žinote, ką darote, ir galite jaustis reikalinga. Priimdama leidžiate kitam pamatyti savo poreikį. Gal būtent tai nejauku: kad Jums irgi kažko reikia.

Pavyzdžiui, artimas žmogus siūlo paruošti vakarienę. Vietoj „nereikia, greičiau pati“ pabandykite pasakyti, kas būtų naudinga, ir leiskite jam tai atlikti savo būdu. Jūsų dalis — pailsėti, užuot likus prižiūrėti kiekvieno veiksmo. Jei sunkiausia pats prašymas, skaitykite kodėl sunku prašyti pagalbos, nors nebeturiu jėgų.

Priėmimo praktika šiai savaitei

Pasirinkite vieną saugią situaciją: draugės komplimentą, partnerio pasiūlymą padėti, kvietimą pabūti. Priimkite tiek, kiek šiuo metu patogu. Vėliau paklauskite: ką jutau — šilumą, nejaukumą, kaltę, norą atsilyginti? Ko bijojau? Kas iš tikrųjų nutiko?

Gal bijojote, kad atrodysite tingi, o žmogus tiesiog apsidžiaugė galėdamas padėti. Gal išryškėjo sąlyga, su kuria nesutinkate. Abu atsakymai naudingi: mokotės pažinti, kokį rūpestį norite įsileisti.

Kaip šią temą matau per energiją ir gausą?

Energetinėse praktikose priėmimą sieju su erdve: ar mano gyvenime yra vietos tam, ko ilgiuosi? Jei trokštate artumo, ar galite priimti jo mažą gestą? Jei poilsio — ar leidžiate kitam perimti dalį darbų? Gausa čia prasideda nuo konkretaus ryšio su tuo, ką gyvenimas ir žmonės jau siūlo.

Tai nereiškia, kad privalote priimti viską. Jūsų „taip“ vertingas tada, kai šalia jo yra ir laisvas „ne“. O jei net sau ką nors išsirinkusi jaučiatės kalta, paskaitykite kodėl jaučiu kaltę leisdama pinigus sau.

Ką siūlyčiau, kai norite daugiau vietos sau?

Meditaciją „Raktas į galimybes“ rinkčiausi, kai rytą iškart užpildo visų kitų poreikiai. Šias septynias minutes paskirkite sau. Po jų pasirinkite vieną rūpesčio gestą, kurį šiandien leisite sau priimti. Gal pagalbą. Gal poilsį. Gal gražų žodį be pasiteisinimo.

Jei už šios temos slypi atidėtos svajonės, kviečiu į „Norų alchemiją“. Ji tinka, kai norite savo norams skirti daugiau dėmesio ir veiksmų. Jei dabar svarbiausia išdrįsti priimti komplimentą, pradėkite būtent ten — mokymų tam nereikia.

Kai kitą kartą kažkas pasakys Jums ką nors gražaus, pabandykite akimirkai leisti tam likti. Gal žmogus pamatė tai, kam Jūs pati dar neduodate vietos. 🤍

O jei net atokvėpis atrodo kaip kažkas, ką dar turite užsitarnauti, pravers kaip atrasti laiko sau, kai visada rūpinatės kitais.

Jei norite priėmimą tyrinėti po truputį, gali praversti vienos afirmacijų kortos praktika. Joje kviečiu pastebėti ir pasipriešinimą gražiems žodžiams, o tada pasirinkti mažą veiksmą, kuriuo jau galite patikėti.

Tegul rūpestis pasiekia ir Jus

Jei dažniausiai esate ta, kuri primena, palaiko ir pasirūpina, kviečiu leisti vienam laiškui ateiti ir dėl Jūsų. Dalinuosi įžvalgomis, energetinėmis praktikomis ir patarimais, padedančiais atsigręžti į save. Prisijunkite, jei norite tokio ryšio savo pašto dėžutėje. 🤍