Kodėl man sunku prašyti pagalbos, nors jau nebeturiu jėgų?
„Atrodo, kalbu su šeima, sakau, ko man reikia, bet niekas negirdi.“
Taip man parašė moteris, kuri visus vežioja, rūpinasi namais ir ilgisi
dienos, kai pati galėtų grįžti į paruoštą vakarienę. Jei atpažinote
save, pirmiausia noriu pasakyti: girdžiu, kaip Jūs pavargote. Kai
prašėte, o niekas nepasikeitė, dar kartą prašyti gali būti ypač
sunku.
Kodėl sunku prašyti pagalbos? Gal įpratote būti ta,
kuri viską sutvarko, o gal jau patyrėte, kad Jūsų prašymas liko be
atsako. Žmogus šalia dažnai net nemato, kiek nematomų darbų laikote
galvoje. Jūs turite teisę aiškiai įvardyti, kokios dalies daugiau
nebegalite nešti viena.
Kodėl „padėk man“ kartais
nepadeda?
Jei pasakote „padėk su namais“, kitas žmogus gali atlikti vieną mažą
darbą ir manyti, kad padėjo. O Jums lieka sugalvoti, ką gaminti, ko
trūksta, ką priminti ir kada tikrinti. Taip visas planavimas vis tiek
gyvena Jūsų galvoje.
Pabandykite prašyti viso užbaigiamo darbo, ne
atskiro judesio. Pavyzdžiui: „Antradienį pasirūpink vakariene: sugalvok,
nupirk ir pagamink.“ Arba: „Šį šeštadienį nuo dešimtos iki dvyliktos
pabūk su vaikais. Tuo laiku aš išeisiu viena.“ Konkretus laikas ir aiški
atsakomybė mažina spėliojimą abiem.
Tos moters laiške buvo svarbi detalė: ji jau kalbėjo
su šeima. Todėl jeigu ir Jūs jau sakėte, ko reikia, neprisiimkite
kaltės, kad neva nemokėjote tinkamai paprašyti. Paprašykite susitarimo
dėl konkretaus darbo, o jei jis vis tiek neįvykdomas, kalbėkite apie
bendrą atsakomybę. Apie savo laiką šalia visų rūpesčių plačiau rašiau
straipsnyje kaip
atrasti laiko sau.
Sakinys, kurį galite
pasakyti šiandien
„Aš pavargau ne tik nuo pačių darbų, bet ir nuo to, kad viską turiu
prisiminti. Noriu, kad šią savaitę Tu nuo pradžios iki galo perimtum
_____. Ar galime dėl to susitarti dabar?“
Palikite vietos kitam žmogui atsakyti. Jei jis negali būtent šią
dieną, ieškokite kito aiškaus laiko. Jei sutinka, leiskite atlikti
savaip, kol rezultatas saugus ir susitarimas ištesėtas. Kartais mums
pačioms sunku paleisti vairą – apie tai rasite daugiau tekste kodėl noriu
viską kontroliuoti.
Jei pagalbos sulaukiate, bet iškart norite atsilyginti ar perimti darbą atgal, skaitykite kodėl sunku priimti komplimentus, dovanas ir rūpestį. Priimti pagalbą taip pat galima mokytis po truputį.
Jei paprašius išgirstate „ne“
Vienas „ne“ nereiškia, kad Jūsų poreikis per didelis. Paklauskite,
kas įmanoma: kitas laikas, kita užduotis, apmokama pagalba, paprastesnis
dienos planas. O jei artimas žmogus nuolat atsisako prisidėti prie
bendros atsakomybės, problema nėra Jūsų nemokėjimas gražiai paprašyti.
Tuomet reikia kalbėti apie patį pasidalijimą, galbūt pasitelkiant
išorinę pagalbą.
Jei girdite „taip“, bet sutartą dieną vis tiek viską darote pati,
grįžkite prie susitarimo: „Sutarėme, kad šiandien vakariene pasirūpinsi
Tu. Man svarbu, kad galėčiau tuo pasikliauti. Kaip padarysime, kad kitą
kartą man nereikėtų priminti?“ Čia jau kalbate apie atsakomybę, o ne
prašote dar kartą Jus išgirsti. Jei iškart apima mintis „gal aš per daug
reikalauju“, skaitykite ir apie jausmą, kad
esate nepakankama.
Jei šiandien jau esate išsekusi, prieš pokalbį skirkite laiko grįžti
į save. Mano meditacija
„Upė“ gali padėti sulėtėti, kai atrodo, kad nešate viską viena. O
paskui pasirinkite vieną konkretų prašymą. Meditacija neatliks kito
žmogaus dalies už jį, bet Jums gali būti lengviau išsakyti, ko iš
tikrųjų reikia.
Šiandien galite ištarti vieną sakinį: „Man reikia, kad ši dalis būtų
nebe mano vienos.“ O tada leiskite sau išgirsti, ar kitas žmogus iš
tiesų pasirengęs ją perimti. 🤍
Rūpesčio reikia ir Jums
Jei pavargote viską laikyti savo rankose, kviečiu į savo laiškus. Rašau apie ribas, pagalbos priėmimą ir laiką sau, dalinuosi praktikomis bei meditacijomis. Norisi, kad skaitydama prisimintumėte: Jūsų poreikis vertas būti pasakytas garsiai. 🤍
