Kodėl jaučiuosi nepakankama, nors tiek daug darau?
Visą dieną stengėtės. O vakare vėl atrodo, kad per mažai?
Gal vakare atsisėdate ir vietoj visko, ką šiandien padarėte, galvoje sukasi tik tai, ko nespėjote? Viena moteris man rašė, kad rūpinasi visais, sukasi „kaip voverė rate“, o pati norėtų bent vieną vakarą grįžti į namus, kur vakariene ir vaikais jau pasirūpinta. Net pasakiusi šeimai, ko jai reikia, ji jautėsi neišgirsta. Tokią dieną dar lengva sau pasakyti: „Aš nepakankamai stengiuosi.“ Mieloji, o kiek iš tiesų šiandien jau panešėte?
Jeigu pastebite, kad po kiekvienos klaidos viduje prasideda griežtas teismas, skaitykite ir kaip sumažinti savikritiką ir kalbėti su savimi švelniau.
Kodėl jaučiatės nepakankama, nors tiek daug darote? Kartais todėl, kad savo vertę išmokote matuoti nauda kitiems. Kai viską spėjate, trumpam palengvėja. Kai pavargstate arba kas nors lieka nepadaryta, ima atrodyti, kad kažko trūksta Jums pačiai. Bet nebaigtų darbų sąrašas nepasako, kiek esate verta.
Jeigu žodžiais „aš pakankama“ šiandien dar sunku patikėti, pradėkime nuo mažesnio žingsnio: atskirkime, kas iš tiesų įvyko, nuo to, ką apie save dėl to nusprendėte.
Ką iš tiesų sakote sau, kai „nepadarėte pakankamai“?
„Šiandien neatsakiau į tris laiškus“ yra faktas. „Esu nevykėlė“ – jau nuosprendis. Tarp šių sakinių yra didelis tarpas. Pirmasis leidžia rytoj suplanuoti laiką arba pasakyti, kad atsakysite vėliau. Antrasis tik atima jėgas.
Kartais kartelė kasdien pakeliama aukščiau: vos įvykdote vieną planą, mintys jau skaičiuoja kitą. Tada net pasiekimai nesuteikia džiaugsmo. Paklauskite savęs: ar taip griežtai vertinčiau žmogų, kurį myliu? Jei ne, gal šiandien galėtumėte bent truputį švelniau pažvelgti ir į save?
Trumpa praktika dienos pabaigai
Pasiimkite lapą ir padalykite į tris eilutes:
- Ką šiandien padariau? Užrašykite ir tai, ko niekas nepastebėjo: nuraminote vaiką, pasakėte tiesą, laiku sustojote.
- Kas liko ir kodėl? Gal trūko laiko, pagalbos, informacijos ar jėgų. Tai priežastys, o ne Jūsų vertės įvertinimas.
- Ko man reikia rytoj? Vieno konkretaus dalyko: pagalbos, poilsio, atidėto termino ar aiškaus „ne“.
Jei sąrašas vis tiek per ilgas, pasirinkite vieną svarbiausią rytdienos darbą. Likę darbai gali laukti arba būti pasidalyti. Jūsų vertė netampa mažesnė, kai prašote pagalbos.
O jei rytoj vėl atrodys, kad padarėte per mažai? Nepradėkite nuo naujo darbų sąrašo. Pirmiausia prisiminkite vieną dalyką, kurį šiandien atidavėte kitiems, ir vieną, kurį norėtumėte duoti sau. Jei Jūsų diena pilna svetimų poreikių, labai pravers ir konkretūs sakiniai iš straipsnio kaip paprašyti pagalbos, kai nebeturite jėgų.
O jei net sulaukusi gero žodžio iškart atsakote „čia nieko tokio“, skaitykite kodėl sunku priimti komplimentus ir dovanas. Ten rasite paprastus sakinius, padedančius priimti rūpestį nesumenkinant savęs.
Kai pati sau gero žodžio neberandate
Gal skaitydama linksite galva. Taip, suprantu, kad neturėčiau taip savęs spausti. Bet ateina vakaras, kažko nespėjote, kažkas nepavyko – ir vėl sau sakote: „Turėjau geriau.“
O ko tą akimirką labiausiai reikėtų? Gal kad kas nors Jus apkabintų. Pasakytų gerą žodį. Primintų, kiek šiandien jau atidavėte.
Dėl to ir sukūriau šias afirmacijas – kad turėtumėte kuo save pakelti ir palaikyti. Kai kitoms gero žodžio randate, o sau vis pritrūksta. Kai norisi priminimo, kad esate verta meilės, poilsio ir savo svajonių jau dabar.
Gausite 15 minučių afirmacijų lietuviškai su mano balsu ir muzika. Po apmokėjimo MP3 įrašą galėsite parsisiųsti į telefoną ar kompiuterį ir klausyti pakartotinai – ryte, prieš miegą ar po dienos, kai visoms atidavėte daugiau nei sau.
Gal kai kuriuos žodžius išgirdusi pagalvosite: „Bet aš taip nesijaučiu.“ Ir nereikia savęs versti. Klausykite, mintyse kartokite kartu, priimkite tiek, kiek šiandien galite. Leiskite sau išgirsti apie save ir tai, kas gera.
Mieloji, gal šiandien užteks save palaikyti? Be dar vieno reikalavimo būti geresnei. Skirkite sau tas penkiolika minučių – su mano balsu, muzika ir mintimis, prie kurių galėsite grįžti kasdien.
Kai už pasiekimų slepiasi baimė nuvilti
Kartais darote daugiau ne todėl, kad norite, o todėl, kad labai bijote kito žmogaus nusivylimo. Jei atpažįstate save, skaitykite ir apie kaltę pasakius „ne“. Ten rasite sakinius, kurie padeda nubrėžti ribą švelniai, bet aiškiai. O jei laiko sau visai nebeliko, pradėkite nuo teksto apie laiką sau.
Kai viduje ypač garsiai skamba „esu bloga“ ar „nesu verta“, galite skirti sau 23 minutes mano Harmonijos meditacijai. Ji gali tapti laiku sustoti ir išgirsti, kaip su savimi kalbate. Po jos neprašau Jūsų staiga pamilti kiekvieno savo bruožo. Tiesiog pabandykite kitą dieną bent vieną faktą apie save pasakyti be bausmės.
Jeigu meditacija Jums dar nauja ir atrodo, kad „nemokate“ nuraminti minčių, pradėkite nuo trijų minučių praktikos šiame straipsnyje. Ir trys minutės gali būti Jūsų laikas.
Šį vakarą paklauskite: „Jei man nebereikėtų savo vertės įrodyti darbais, ko man dabar labiausiai reikėtų?“ Gal atsakymas bus toks paprastas kaip ramiai pavalgyti ar nueiti miegoti. Ir tai jau yra rūpestis savimi. 🤍
Jei savęs menkinimas ilgai nesitraukia ir trukdo gyventi, verta apie tai pasikalbėti ir su psichikos sveikatos specialistu. Jums nereikia vienai išbūti su nuolatiniu jausmu, kad niekada neužtenka.
Kai gyvenime viską darote dėl kitų ir savo norų nebeatpažįstate, kviečiu į tekstą kaip suprasti, ko iš tikrųjų norite.
O jeigu „esu nepakankama“ ypač sustiprėja pamačius kitų moterų gyvenimus, skaitykite kodėl lyginame save su kitais ir kaip grįžti į savo tempą.
Jums nereikia vis iš naujo įrodyti savo vertės
Jei save dažniau matuojate atliktais darbais nei pastebite, kaip jaučiatės, kviečiu į savo laiškus. Rašau apie savivertę, rūpestį savimi ir leidimą norėti, dalinuosi mažomis praktikomis bei meditacijomis. Tegul tarp visų užduočių atsiranda vietos ir Jums. 🤍
