Kodėl nuolat lyginu save su kitais? Kaip nustoti lygintis ir grįžti į savo gyvenimą

Jūs buvote visai patenkinta savo diena. Iki tol, kol atsidarėte Instagram.

Viena išvažiavo į kelionę. Kita paleido verslą. Trečia atrodo taip, lyg namuose niekada nebūtų skalbinių krūvos. 😄

Ir staiga tai, kas prieš penkias minutes buvo normalus Jūsų gyvenimas, pradeda atrodyti per mažai.

„Kodėl aš dar ne ten?“ „Kaip jai taip pavyksta?“ „Gal aš kažką darau ne taip?“

Kodėl lyginu save su kitais?

Lyginimasis yra labai žmogiškas. Per kitus suprantame, kur esame, ko norime, kas laikoma norma. Problema prasideda tada, kai iš svetimo gyvenimo fragmento padarome nuosprendį apie visą savo gyvenimą.

Mes dažnai lyginame savo vidų su kito žmogaus išore.

Jūs žinote savo abejones, sąskaitas, vaikų naktinius prabudimus, konfliktus, nuovargį. Apie kitą žmogų matote vieną kadrą.

Kodėl po socialinių tinklų jaučiuosi blogiau?

Socialiniuose tinkluose natūraliai dažniau rodome tai, ką norime parodyti. Tai nereiškia, kad viskas netikra. Tiesiog vaizdas yra atrinktas.

Ir jeigu pati esate pavargusi ar abejojate savimi, svetimas gražus momentas labai lengvai tampa įrodymu: „visoms sekasi, tik man ne“.

Jeigu ši mintis pažįstama, skaitykite ir kodėl jaučiuosi nepakankama, nors tiek daug darau.

O jeigu aš pavydžiu?

Aš labai nenoriu čia daryti dar vieno „aukštų vibracijų“ teksto, kuriame gera moteris niekada nepavydi. 😄 Pavydas irgi yra žmogaus jausmas. Man daug prasmingiau jį išgirsti, negu užsidėti dar vieną kaltę, kad apskritai taip pasijutote.

Pavydas nėra pats gražiausias jausmas prisipažinti. Bet man daug įdomiau ne gėdinti save, o paklausti: ką jis bando parodyti?

Pavydite jos laisvės? Gal ilgitės daugiau laiko sau.

Pavydite verslo? Gal Jūsų pačios idėja jau seniai laukia.

Pavydite santykių? Gal norite daugiau artumo savo gyvenime.

Pavydas ne visada yra instrukcija „noriu būtent to, ką turi ji“. Bet kartais tai labai gera užuomina apie Jūsų pačios nepatenkintą norą.

Jeigu sunku suprasti savo norą, turime tekstą kaip suprasti, ko iš tikrųjų noriu.

7 ženklai, kad lyginimasis pradėjo Jus mažinti

1. Po socialinių tinklų jaučiatės prasčiau nei prieš juos.
2. Savo pasiekimą iškart sumažinate pamačiusi didesnį kito.
3. Nuolat tikrinate konkretų žmogų, nors po to skauda.
4. Pradedate norėti dalykų tik todėl, kad juos turi kiti.
5. Jums sunku pasidžiaugti savo tempu.
6. Svetima sėkmė ima atrodyti kaip įrodymas, kad Jums vietos nebeliko.
7. Dažniau galvojate „kodėl ji?“ negu „ko noriu aš?“

Kaip nustoti lyginti save su kitais?

1. Pastebėkite, su kuo lyginatės

Dažniausiai ne su visais. Gal yra konkretus žmogaus tipas, kuris paspaudžia jautrią vietą.

2. Įvardykite, ko pavydite tiksliai

Ne „jos gyvenimo“. Ko? Laisvės? Pinigų? Kūno? Drąsos? Matomumo? Santykių?

3. Paverskite palyginimą klausimu apie save

Vietoje „kodėl ji turi?“ → „ką tai pažadina manyje ir ko aš pati norėčiau daugiau?“

4. Patikrinkite kainą

Matote rezultatą, bet nebūtinai kainą: metus darbo, pagalbą, privilegijas, nesėkmes, prioritetus. Svetimas kelias nėra visas Jūsų pasirinkimų meniu.

5. Ribokite tai, kas Jus nuolat žeidžia

Nutildyti paskyrą nėra silpnumas. Jūs neprivalote kasdien vartoti turinio, po kurio jaučiatės mažesnė.

6. Lyginkite save su savimi

Kur buvote prieš metus? Ką dabar mokate? Ką išdrįstate? Kas šiandien Jums normalu, apie ką anksčiau tik svajojote?

7. Padarykite vieną veiksmą savo norui

Jeigu pavydas parodė, kad norite kurti – kurkite 20 minučių. Jei norite daugiau laisvės – ieškokite vieno būdo susigrąžinti valandą. Paverskite energiją į savo gyvenimą.

Praktika: nuo „ji turi“ iki „aš renkuosi“

Užrašykite:

Aš pavydžiu jai…
Tai man parodo, kad aš ilgiuosi…
Mano gyvenime tai galėtų atrodyti taip…
Vienas mano žingsnis šią savaitę…

Labai svarbu: Jūsų versija neprivalo atrodyti kaip jos.

Kai lyginimasis pereina į savikritiką

Kartais po palyginimo prasideda vidinis puolimas: „aš tinginė“, „aš nieko nepasiekiau“, „esu per sena“, „per vėlu“.

Tada problema jau ne vien socialinis tinklas. Problema – kaip po jo kalbate su savimi. Tam paruošiau atskirą tekstą kaip sumažinti savikritiką.

O jeigu kitos moters sėkmė mane erzina?

Galite vienu metu mylėti žmogų ir jausti pavydą. Galite palaikyti ir kartu liūdėti dėl savo neišsipildžiusio noro.

Jausmas nėra veiksmas. Nereikia savęs nuteisti už pirmą emociją. Svarbiau, ką su ja darote.

Kai norisi grįžti į save

Čia nenoriu Jums prikrauti penkių produktų. Kartais geriausias veiksmas – padėti telefoną ir išeiti į savo gyvenimą. 😄

Jeigu norisi mažo kasdienio ritualo, mano „Raktas į galimybes“ yra 7 minutės ryte ne apie tai, ką daro kitos, o apie tai, ką kuriate Jūs.

Dažniausiai kylantys klausimai

Kodėl nuolat lyginu save su kitais?

Lyginimasis padeda orientuotis socialinėje aplinkoje, bet sustiprėja, kai abejojame savo verte, kryptimi ar esame pavargę ir matome atrinktus kitų gyvenimo fragmentus.

Kaip nustoti lygintis?

Visiškai niekada nesilyginti nebūtina. Naudingiau pastebėti palyginimą, tiksliai įvardyti, ką jis sužadino, ir grąžinti dėmesį į savo norą bei konkretų veiksmą.

Ar pavydėti yra blogai?

Pavydas yra jausmas. Jis gali būti nemalonus, bet pats savaime nepadaro Jūsų blogu žmogumi. Kartais jis parodo, ko ilgitės ar kur jaučiatės nesaugi.

Ką daryti, jei Instagram blogina savijautą?

Galite mažinti naudojimo laiką, nutildyti konkrečias paskyras, sąmoningai rinktis turinį ir stebėti, kaip jaučiatės prieš bei po naudojimo.

Kaip džiaugtis kitų sėkme?

Nereikia savęs priversti iškart jausti tik džiaugsmą. Pirmiausia pripažinkite savo jausmą ir poreikį. Svetima sėkmė ir Jūsų noras gali egzistuoti vienu metu.

Padarykite vieną eksperimentą šiandien

Jeigu yra paskyra, po kurios beveik visada jaučiatės mažesnė – nutildykite ją savaitei. Ne iš pykčio. Ne todėl, kad tas žmogus blogas. Tiesiog pasižiūrėkite, kas nutinka Jūsų galvoje, kai septynias dienas negaunate to paties palyginimo.

O tada tą vietą užpildykite ne kitu žmogumi, o savimi: vienu savo noru, vienu savo veiksmu, vienu vakaru be svetimo gyvenimo.

Jeigu Jums patinka toks mano požiūris – be apsimetimo, kad turime jausti tik „gražius“ jausmus, bet su klausimu, ką jie mums gali parodyti – kviečiu į mano laiškus. Ten irgi kalbu apie gyvenimą ne iš vadovėlio, o taip, kad galėtumėte atpažinti save. 🤍

Jeigu pasiimtumėte vieną mintį…

Kitos moters gyvenimas nėra įrodymas, kad su savu vėluojate.

Jos kelias gali parodyti galimybę. Bet jis neprivalo tapti liniuote, kuria matuojate save.

Grįžkite prie vieno klausimo:

„Gerai. O ko noriu aš?“ 🤍