Kaip suprasti, ko iš tikrųjų noriu, kai tiek metų rūpinausi kitais?

Paklausia, ko norėtumėte, ir staiga neturite atsakymo. Ką valgyti? Jums tinka, kas kitiems. Kur važiuoti? Kur patogiau šeimai. O ko norėtumėte iš savo gyvenimo? Čia jau norisi nusukti pokalbį. Gal atrodo, kad norų neturite. Gal tiesiog taip seniai klausėte savęs, kad savo atsakymo nebeatpažįstate.

Mieloji, Jums nebūtina iš karto rasti didžiąją savo gyvenimo svajonę. Suprasti, ko iš tikrųjų norite, galima pradėti nuo mažų pasirinkimų: pastebėti, kas Jus traukia, kas išsekina ir ką renkatės vien dėl kitų pritarimo. Tuomet vieną norą išbandyti mažu, grįžtamu žingsniu.

Jūsų noras neturi būti naudingas visai šeimai, kad būtų vertas vietos Jūsų gyvenime. Gal norite šokti. Gal vieną rytą niekur neskubėti. Gal pagaliau kurti tai, apie ką tyliai galvojate jau kelerius metus. Ir vos apie tai pagalvojate, atsiranda: „O kaip vaikai? O kiek kainuos? Gal dabar ne laikas?“ Praktiniai klausimai svarbūs. Tik prieš juos atsakydama leiskite sau pripažinti: taip, aš šito noriu. Norą išgirsti galite dar neturėdama visų atsakymų, kaip jį įgyvendinsite.

Ar aš to noriu, ar man atrodo, kad turėčiau norėti?

Kartais svajonė labai gražiai atrodo iš išorės: sėkmingas verslas, naujas namas, dar vieni mokymai. Bet įsivaizdavusi jų kasdienybę pajuntate sunkumą. O mintis apie vieną laisvą popietę ar kūrybinį darbą, kurio niekas net nelaiko rimtu, Jus atgaivina.

Pabandykite paklausti: jei niekam nereikėtų šio pasirinkimo paaiškinti, ar vis tiek jo norėčiau?

Tai nebūtinai reiškia atsisakyti šeimos ar darbo. Gal norite, kad Jūsų gyvenime atsirastų dar viena dalis, kuri priklauso Jums. Gal verta persiderėti dėl savo laiko. Gal noras tikras, bet dabartinis būdas jį įgyvendinti per sunkus.

Kai įsivaizduojate savo norą, pastebėkite, kas vyksta viduje. Gal pagaliau atsiranda gyvumo. Gal kartu ir baisu. Baimė dar nereiškia, kad noras svetimas: kartais nedrąsu būtent todėl, kad Jums tai labai svarbu. Pasitikrinkite ir praktinę pusę — kiek tam turite laiko, jėgų, pinigų. Tada pasirinkite mažą bandymą.

Kai noras tampa toks aiškus, kad nebereikia savęs stumti

Viename savo senesniame laiške rašiau apie dalykus, kuriuos padarome beveik savaime. Kai labai norime atsigerti ir vanduo prieš akis, nereikia kurti motyvacinio plano. Tiesiog geriame. 😄

Man čia labai įdomi ne „manifestacijos paslaptis“, o vidinis aiškumas. Kai noras tikrai mūsų, kai suprantame, kodėl jis svarbus, veiksmas gauna visai kitą energiją. O kai galvoje susimaišę mūsų norai, šeimos lūkesčiai, „reikia“, baimė ir noras būti įvertintai – nenuostabu, kad stovime vietoje.

Aš kartais įsivaizduoju vidinį AŠ su siūlų kamuoliu rankose. Vienas siūlas – mano noras. Kitas – mamos balsas. Dar kitas – ką pagalvos žmonės. Dar vienas – baimė suklysti. Sąmoningumas man yra gebėjimas po truputį tuos siūlus atskirti.

Jeigu jaučiate, kad problema ne ta, jog „neturite svajonių“, o kad savo balsą sunku išgirsti tarp visų kitų, čia labai natūraliai tinka mano „Sąmoningumas ir meditacija paprastai“. Jis nepasakys, ko Jūs turite norėti. Jo prasmė – padėti geriau pastebėti, kas vyksta Jūsų viduje.

Trys sąrašai, kurie padeda išgirsti save

Pasiimkite lapą ir užrašykite:

1. Ko norėčiau mažiau? Skubėjimo, nuolatinio pasiekiamumo, aiškinimosi, atsakomybės už visų nuotaiką. Konkretus „mažiau“ dažnai lengvesnis už didelį klausimą „ko noriu?“.
2. Ko norėčiau daugiau? Tylos, artumo, kūrybos, judėjimo, savo pinigų, laiko vienai. Rašykite ir tai, kam šiuo metu neturite plano.
3. Ką esu pasirengusi išbandyti? Vieną dalyką per artimiausią savaitę. Ne visą gyvenimo pertvarką.

Pavyzdžiui, „noriu laisvės“ dar labai platu. Pabandykite išversti: „Noriu vieno vakaro per savaitę, kurio nereikėtų derinti aplink visų kitų poreikius.“ Dabar jau galite susitarti, kada tai vyks ir kas tuo metu perims Jūsų dalį. Tą vakarą pasirinkite veiklą, kuri iš tiesų traukia, net jei ji nieko „naudingo“ nesukuria. Po jos pastebėkite: ar atsirado daugiau gyvumo? Ar norėčiau čia grįžti? Savo norus pažįstame ir juos patirdamos.

Kaip atskirti savo norą nuo noro pagaliau būti įvertintai?

Paklauskite savęs: „Ko tikiuosi iš šio pasirinkimo?“ Jei atsakymas — kad pagaliau pagirs, priims ar pripažins, verta sustoti dar vienam klausimui: „Ar pati šito noriu, net jei niekas neploja?“

Pripažinimo norėti žmogiška. Tik labai skaudu, kai visas savo gyvenimo kryptis renkamės tikėdamosi jo sulaukti. Apie tai daugiau rasite tekste kodėl jaučiuosi nepakankama, nors tiek daug darau.

Jei bijau pasirinkti neteisingai

Sumažinkite sprendimą iki bandymo. Jei traukia nauja veikla, pirmiausia pabandykite vieną užsiėmimą. Jei norite daugiau vienumos, suplanuokite dvi valandas. Jei galvojate apie kitą darbą, pasikalbėkite su žmogumi, kuris jį dirba, ir sužinokite apie kasdienybę.

Po bandymo užrašykite tris dalykus: kas patiko, kas buvo sunku ir ar norite pakartoti. Jums leidžiama sužinoti, kad kažkas netinka. Toks atsakymas irgi priartina prie savęs.

Jei savo sprendimą iškart atiduodate kitų nuomonei, paskaitykite kodėl nepasitikiu savo sprendimais. O kai laukiate ženklo prieš kiekvieną mažą žingsnį, gali praversti tekstas ką reiškia dažnai matyti 111.

Jei savo norus nuolat pametate tarp kitų žmonių nuotaikų, pravers ir praktika, padedanti grįžti prie savęs po bendravimo.

Kai norite pagaliau skirti vietos savo svajonei

Jei šiame tekste atpažinote save ir norite savo norams skirti daugiau dėmesio, pirmiausia kviečiu į „Norų alchemiją“. „Svajok. Įžemink. Išpildyk.“ skirta darbui su svajonėmis ir žingsniais jų link. Ji artima tuomet, kai noras jau beldžiasi, o Jūs vis atsakote: „Vėliau, kai visiems bus gerai.“

Gal apie savo svajonę galvojate tik tada, kai visi užmiega. Tuomet ji vis gauna tai, kas lieka iš Jūsų jėgų. Prieš pradėdama „Norų alchemiją“ susitarkite dėl laiko, kai galėsite skirti jai dėmesio dar nepavargusi iki paskutinio lašo. Net jei pradžioje tai trumpas tarpas savaitėje. Jūsų svajonei irgi galima skirti gerąją savo energijos dalį. O jei dabar norisi pradėti nuo šiame straipsnyje pateiktų klausimų, duokite sau erdvės juos išgirsti.

Jei norisi mažo asmeninio ritualo, „Svajonių“ žvakutes galite uždegti rašydama vieną savo norą ir veiksmą jam. Man liepsnelė čia simbolizuoja dėmesį tam, kas Jums svarbu. Deginkite saugiai, prižiūrėdama, ir užgesinkite baigusi.

Jei net trumpas laikas sau kelia kaltę, paskaitykite kaip atrasti laiko sau, kai visada rūpinatės kitais.

Šiandien užbaikite vieną sakinį: „Jei mano noras irgi būtų svarbus, šią savaitę aš…“ Ir pasirinkite žingsnį, kuriam nereikia viso pasaulio pritarimo. 🤍

Kai savo norą jau pradedate girdėti, kviečiu skirti jam paprastą norų ritualą su užrašine. Jis padės įvardyti, ko ilgitės, ką norite paleisti ir kokį savo žingsnį galite žengti šią savaitę.

O jeigu savo norus dažniausiai pastebite tik žiūrėdama į kitų moterų gyvenimus, skaitykite kodėl lyginame save su kitais ir ką mums gali parodyti pavydas.

Jūsų norams irgi galima turėti vietos

Jei skaitydama pajutote, kad norite po truputį sugrįžti prie savęs, kviečiu į savo laiškus. Rašau apie norus, drąsą, savivertę ir mažus žingsnius, kuriems nereikia laukti tobulo laiko. Norisi, kad tarp visų kasdienių reikalų prisimintumėte ir tai, ko ilgisi Jūsų širdis. 🤍

Nuotrauka: Thought Catalog / Unsplash.