Kaip išsirinkti medų: pavasario, vasaros ar miško?
Jeigu manęs paklaustumėte, kuris mūsų medus geriausias, aš turbūt pirmiausia paklausčiau – o kokį medų mėgstate Jūs? Nes pavasario, vasaros ir miško medus skiriasi ne tik spalva. Skiriasi jų kvapas, skonis, sodrumas ir net tai, su kuo man pačiai norisi juos valgyti.
Kai pradėjome atskirai ragauti skirtingų sukimų medų, pati dar labiau pajutau, kiek daug jame yra vietos ir laiko. Kartais skiriasi net dviejų avilių medus. Bitės neskrenda pagal mūsų sudarytą planą – jos pačios renkasi, kas tuo metu žydi ir kur verta skristi. Todėl kiekvienas sukimas yra truputį kitoks. Ir man tai viena gražiausių tikro medaus savybių.
Kaip išsirinkti medų pagal skonį?
O jeigu norite ne tik greito atsakymo, papasakosiu apie kiekvieną taip, kaip juos pažįstu aš – iš mūsų pačių šeimos bityno.
Pavasario žiedų medus – švelnesniam skoniui
Pavasarį gamta tik bunda, žydi sodai, pirmieji pievų ir laukų augalai. Tuo metu surinktas mūsų medus paprastai būna švelnesnis, lengvesnis, ne toks intensyvus.
Jeigu medų mėgstate valgyti tiesiog šaukšteliu, dėti į košę, jogurtą ar norite švelnaus saldumo prie arbatos, nuo šio pradėčiau žmogui, kuris dar nežino, kokį medų pasirinkti.
Paragauti pavasario žiedų medaus →
Vasaros žiedų medus – vasara stiklainyje
Vasarą bitėms atsiveria visai kitas stalas – žydi pievos ir daugybė skirtingų augalų. Todėl vasaros žiedų medaus skonis tampa pilnesnis ir sodresnis.
Man jis labai yra „vasara stiklainyje“. Atidarai rudenį ar žiemą ir kažkur tame kvape bei skonyje vėl atsiranda šilta diena, žydinčios pievos ir mūsų bitės, visą vasarą zujusios aplink avilius.
Paragauti vasaros žiedų medaus →
Miško medus – kai norisi sodresnio skonio
Miško medus mūsų bityne man yra visai atskira istorija. Aviliai stovi miške, o vyras pas bites eina pėsčiomis pro pievas, medžius ir samanomis kvepiantį mišką. Gal todėl ir pats šis medus man atrodo turintis visai kitą charakterį.
Jis tamsesnis, sodresnis, o mes jo skonyje jaučiame karamelę ir džiovintus vaisius primenančias natas. Jeigu mėgstate ryškesnį, gilesnį skonį, iš mūsų trijų medų pirmiausia duočiau paragauti būtent šio.
Ar medaus spalva parodo, kuris medus geresnis?
Ne. Tamsesnis medus savaime nėra „geresnis“, kaip ir šviesesnis nėra prastesnis. Medaus spalvai, kvapui ir skoniui įtakos turi tai, iš kokių augalų bitės rinko nektarą ir kada jis buvo surinktas. Todėl natūralaus medaus skirtumai man nėra trūkumas – priešingai, jie primena, kad stiklainyje yra ne standartizuotas fabrikinis produktas, o konkretaus žydėjimo ir sezono derlius.
Jeigu įdomu ne tik kurį pasirinkti, bet ir kuo medus iš tiesų vertingas, čia sudėjau atskirą straipsnį: medaus nauda – be stebuklingų pažadų →
O jeigu medus susikristalizavo?
Tai nėra ženklas, kad medus sugedo. Natūralaus medaus konsistencija laikui bėgant gali keistis ir kristalizacija yra natūralus procesas. Apie tai parašiau atskirai, nes šito klausimo sulaukiame tikrai dažnai.
Kodėl natūralus medus kristalizuojasi? →
Kaip atpažinti gerą natūralų medų?
Aš pirmiausia žiūrėčiau ne į tai, ar medus idealiai skaidrus ir visada vienodos spalvos. Man daug svarbiau žinoti jo kilmę: kas prižiūri bites, kur jos laikomos ir iš kur atkeliavo stiklainis ant mano stalo.
Natūralus medus gali kristalizuotis, skirtingais metais atrodyti ir ragautis truputį kitaip. Būtent todėl mūsų medaus niekada nenoriu pristatyti kaip produkto, kuris kasmet bus identiškas. Gamta taip neveikia.
Jeigu norite plačiau, čia sudėjau viską, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis medų. O jeigu renkatės pavasario ar vasaros, turime ir atskirą jų palyginimą: kuo skiriasi pavasario ir vasaros žiedų medus? →
Kaip atpažinti tikrą natūralų medų? →
Tai kuris medus geriausias?
Tas, kurį skanu valgyti Jums. 🤍
- Pavasario žiedų – jeigu mėgstate švelnesnį ir lengvesnį skonį.
- Vasaros žiedų – jeigu norisi pilnesnio, klasikinio žiedų medaus.
- Miško – jeigu ieškote sodresnio, tamsesnio ir ryškesnio skonio.
O jeigu smalsu, paragaukite skirtingų. Man pačiai gražiausia meduje tai, kad jis pasakoja apie vietą, sezoną ir tai, kas tuo metu žydėjo aplink bites. Net tas pats mūsų bitynas kasmet gali papasakoti šiek tiek kitą istoriją.
Ir kai laikau rankose stiklainį mūsų medaus, man jis nėra tiesiog saldus produktas. Aš žinau, kur stovėjo aviliai. Žinau, kiek darbo buvo iki to stiklainio. Žinau, kad kažkur aplink juos žydėjo pievos, sodai ar miškas, o bitės pačios pasirinko, ką iš jų parsinešti namo.
O jeigu medaus ieškote ne sau, čia palikau atskirą gidą: kaip išrinkti medų dovanai? →
