Medus Miško

Miško prieglobstyje savo gyvenimą kuria bitės aštuoniuose aviliuose.

Atokiai nuo civilizacijos. Miško pavėsyje. Miško ošimo, paukščių giesmių ramybėje. 

Nors čia tik aštuoni aviliai, atrodo, kad bitės dirba su ypatingu džiaugsmu ir suneša ypatingai gausiai nektaro.

Ta jų nešama Gausa, ta bičių stiprybė, ta pilnatvė, kurioje jos gyvena, yra užkoduota kiekviename šio medaus lašelyje. 

Kartais stebiu bites ir pagalvoju, atrodo, negali kitaip būt – jos tikrai mėgaujasi tuo, ką daro. 

Labai norėčiau, kad ir Tu, ragaujant šį medų, bent trumpam prisimintum, kaip gera mėgautis pačiu gyvenimu, kad jis saldžiai užlietų Tavo gyvenimo akimirkas. 

Vos tik medus paliečia skonio receptorius, prasideda tikras skonių šokis. Jis man primena tą nepaprastą bičių šokį, kuriuo jos grįžusios į avilį kitoms bitėms parodo, kur surado gausiausius nektaro žiedus.

Šio bičių šokio atradimas ir paaiškinimas buvo įvertintas Nobelio premija!

Šis medus pasižymi išskirtine laukinių augalų įvairove. Bitės sunešė nektarą pačiame pačiausiame vasaros pakilime. Kai žiedų spalvų, kvapų, formų įvairovė yra begalinė.

Kiekvienas tas žiedelis pasižymi savita energija, savybėmis, kvapu, gydomosiomis savybėmis. Ir viso to po trupunėlį bitės suneša į avilį, ir visa tai galiausiai pasieka Tave!

Tik pagalvok, kokia įvairovė žiedų yra šiame viename stiklainėlyje! 

Čia telpa kiekvieno to augalėlio istorija.

Nesuskaičiuojami bičių skrydžiai.

Man tai yra magija.

Magija man yra tai, su kokia meile ir atsidavimu bitėmis rūpinasi vyras. Juk visa ta energija persiduoda per medų. Medus kaip niekas kitas sugeria energijas ir jas perduoda.

Pas miško bites jis visada eina pėsčiomis. Jau pats kelias iki avilių tai mažas ritualas – pro pievas, paskui pro medžius, per samanomis kvepiantį mišką, paliekant visus rūpesčius ir būnant tik čia ir dabar. 

Ir gal todėl man atrodo, kad šis medus savyje neša ne tik vasaros skonį. Jis neša ir tą ramybę, kurią gali dovanoti tik miškas. 

Tikiuosi, kad šis medus taps ne tik saldžiu kasdienybės skoniu. Tikiuosi, kad jis bent trumpam pakvies sustoti. Lėtai išgerti arbatos puodelį. Atsikvėpti. Ir prisiminti, kad kaip bitės visada sugrįžta į savo avilį, taip ir mes visada galime sugrįžti ten, kur jaučiamės saugiausiai – į save.